loading

Rodyti informaciją
Marius Skarupskas

Bepiločių orlaivių naudojimas viešojo sektoriaus veiklą padarytų efektyvesnę

Bepiločių orlaivių (BPO) naudojimo ir saugių skrydžių vykdymo sąlygos Lietuvoje diegiamos gana sparčiai. Bepiločių orlaivių sektoriaus…

Detalės

13307451_10209303636645490_7003736044918642128_n
13307451_10209303636645490_7003736044918642128_n

Bepiločių orlaivių naudojimas viešojo sektoriaus veiklą padarytų efektyvesnę

Bepiločių orlaivių (BPO) naudojimo ir saugių skrydžių vykdymo sąlygos Lietuvoje diegiamos gana sparčiai. Bepiločių orlaivių sektoriaus komercinis potencialas itin didelis, matome spartų šio tipo orlaivių panaudojimo galimybių augimą visame pasaulyje, todėl svarbu kaip galima plačiau panaudoti šias inovatyvias technologijas ir mūsų viešajame sektoriuje.
Bepiločių orlaivių (BPO) ir jais teikiamų paslaugų paklausa yra milžiniška, tokios paslaugos reikalingos įvairių valstybinių institucijų veiklai vykdyti, pavyzdžiui, kartografavimo, elektros tinklų stebėjimo, gynybos, sienos apsaugos, pastatų energinio naudingumo tikrinimo, miškininkystės, žemdirbystės ir kitose srityse. BPO palengvintų institucijų ir tarnybų darbą, padėtų jį atlikti efektyviau ir pigiau, nes nereikėtų vykti į sunkiai prieinamas vietas, reikėtų mažiau darbuotojų ir laiko konkrečioms užduotims atlikti.
Svarbiausia BPO verslo plėtros ir naudojimo valstybės reikmėms sąlyga – jų naudojimui palankus teisinis reguliavimas. Praktiškai visos užsienio valstybės turi su BPO naudojimu susijusių nesklandumų, kadangi ne iki galo sutvarkytas teisinis reglamentavimas. Ši sritis reikalauja nemenkų diskusijų – svarbu, kad BPO naudojimas nepažeistų privatumo, valstybės ir žmonių interesų, tačiau ir nekliudytų sėkmingai komercinei veiklai. Kaip svarbiausią aspektą kalbant apie BPO naudojimo reglamentavimą išskirčiau saugumo užtikrinimą. Nors Lietuva vis dar tarp valstybių, kuriose bepiločių orlaivių naudojimas nėra pakankamai teisiškai reglamentuotas, vis dėlto teigiamų poslinkių yra: Civilinės aviacijos administracija (CAA) kartu su Lietuvos bepiločių orlaivių naudotojų asociacija (LBONA) parengė ir patvirtino teisės aktus, kuriais patobulintos galiojančios BPO naudojimo taisyklės – sudaromos palankesnės sąlygos tokius orlaivius naudoti komerciniais tikslais ir valstybės reikmėms. LBONA aktyviai vykdo BPO valdytojų egzaminavimą ir BPO sertifikavimą. CAA rūpinasi BPO naudojimo tvarkos Lietuvoje nustatymu – planuojama, kad ji bus patvirtinta apie 2020 metus. Siekiant užtikrinti saugumą, svarbūs ir techniniai aspektai, pavyzdžiui, valstybės įmonė „GIS-centras“ kuria elektroninę informacinę sistemą, kuri leis stebėti, vertinti bei organizuoti bendrosios aviacijos orlaivių skrydžių ir aviacijos įrenginių tvarką. UAB „Hnit-Baltic“ kuria interaktyvų BPO skrydžių žemėlapį, kuris suteiks galimybę skristi už vizualaus matomumo ribų. Taigi Lietuva žengia į priekį, siekdama sudaryti sąlygas vykdyti saugius BPO skrydžius, taip mažindama jų naudojimo apribojimus. LBONA taip pat diegia BPO neutralizavimo sistemas, aktualias įkalinimo įstaigoms, svarbių ir strateginių objektų apsaugai. Manau, kad valstybines institucijas naudotis BPO turėtų paskatinti ir Lietuvoje dar nauja priemonė – ikiprekybiniai pirkimai. Naudodamosi šia galimybe, valstybės institucijos galės įsigyti MTEP paslaugas naujam produktui BPO srityje sukurti. Viešasis sektorius turėtų išnaudoti BPO suteikiamas galimybes: ne tik siekti BPO pritaikymo pasėlių, miškų, transportui aktualiuose ruožuose stebėti, tačiau taip pat krovinių transportavimui, masinių renginių ir didelių susirinkimo vietų, pasienio ruožų stebėsenai ir kontrolei. Į pagalbą pasitelkdamas inovatyvias mobiliąsias technologijas, viešasis sektorius efektyviau atliks savo darbą, kartu skatins inovatyvių įmonių veiklą Lietuvoje.