Gera pradžia irgi darbas. Gimiau 1981m. laikinojoje sostinėje – Kaune. Neilgai trukus tėvai didmiestį iškeitė į nuostabų gamtos prieglobstį, lietuviškąją Veneciją – Veisiejus. Šiame mažame Dzūkijos miestelyje išmokau važinėti dviračiu, traukti trečiojo laipsnio šaknį, mintinai eilę lietuviškų eilėraščių ir dar daug ką, kas pravertė vėliau. Išlaikius brados egzaminus išmušė pasirinkimo valanda.
Kas valdo informaciją, tas tikrai valdo. Ilgai rinktis nereikėjo. Suviliojo informacijos ir komunikacijos mokslai Vilniaus universitete. Intuityviai pasirinkau – informologijos studijas, nes šiam dalykui reikėjo mano mėgtų tiksliųjų mokslų ir istorijos. Po bakalauro studijų sekė ryšių su visuomene magistro studijos. Tuomet akademinėje srityje įsivyravo štilis, tačiau vėliau teko paragauti dėstytojo duonos skaitant „Pokyčių komunikacijos“ paskaitas Vilniaus universitete.
Kairę! Kairę! Vienas, du, trys – į kairę. Tačiau universitetas davė ne tik žinias, bet ir apvertė viską aukštyn kojomis. Laisvosios rinkos ekspertų paskaitos ir, tikriausiai, jaunatviškas maištas davė priešingą efektą – pasirinkau kairiąją politikos ideologiją, užuot įtikėjęs dešiniųjų pranašų panacėja. Teko būti LSDJS valdybos nariu, Vilniaus miesto LSDP skyriaus tarybos nariu. Dabar Lietuvos socialdemokratinio jaunimo sąjungos Vilniaus skyriaus pirmininku. Kairiosios ideologijos platybėse dar daug nenuveiktų darbų ir didelių iššūkių.
Meškerė geriau, nei žuvis. Dar besimokant universitete teko pasinerti į užklasinę veiklą: kurti mokslinę draugiją ir būti jos valdybos nariu, padėti pamatus studentų atstovybei, patirties įgyti dalyvaujant įvairiausiuose tarptautiniuose projektuose, akis į akį susiduriant su socialiai jautriomis visuomenės grupėmis, susirasti draugų vaikų namuose ir su jais įgyvendinti daugybe įvairiausių iniciatyvų, organizuoti labdaros projektus ir t.t. Tačiau laiką visuomeninėje veikloje, teko dalintis ne tik su universitetu, bet ir jau antrame kurse pradėta darbine karjera. Darbas leido įgyti neįkainojamos patirties žiniasklaidos, komunikacijos ir verslo konsultacijų sferoje. Taip pat teko susidurti su verslo ir paslaugų sektoriumi dirbant Vilniaus miesto savivaldybėje. Dirbant vadovaujuosi principu “Galima laukti kol kas nors tai padarys arba imti ir padaryti pačiam”.
Jeigu nereiktų nieko veikti, tuomet kažką veikti vis tiek reiktų. Tikriausiai išbandžiau daugelį sporto šakų, laisvalaikio leidimo būdų, tačiau mieliausias renkuosi arba aktyvų sportą arba mankštą smegenims: įvairiausius galvosūkius, šachmatų partiją ar gerą knygą.
